Virginia Zanetti surinko keletą prisiminimų iš Santa Casa da Misericórdia ir kitų Guimarãeso bendruomenėje gyvenančių žmonių. Šiuos prisiminimus ir klausimus apie ateitį tradicine technika išsiuvinėjo Guimarãeso moterys ir menininkė. Prisiminimai buvo išsiuvinėti ant audinio kaip tekstas. Menininkė sukūrė dvi į portugalų karavelą panašias valčių bures iš lino, kurį kadaise augino ir apdorojo vietos šeimos. Visi bendruomenės žmonės dalyvavo performanse, stovėdami ant aukščiausio Guimarãeso taško ir laikydami šias bures vėjyje.
Kūrinys
Para onde estamos indo? (Kur einame?), 2019
Tekstilės instaliacija
„Kitas, priešingai nei Aš“ – tai yra menininkės tyrinėjimų atspirties taškas, kuriuo ji siekia nagrinėti atsiskyrimo ir disharmonijos idėjas ir leisti mums atpažinti ryšius su savo bendruomene ir mus supančia aplinka. Veiksmas ir performansas yra esminė menininkės veiklos dalis, kartu su skulptūra, tapyba ir aplinka.
Projekto su kooperatyvu „Ideias Emergentes“ metu menininkė dirbo su Santa Casa da Misericordia pagyvenusių žmonių bendruomene ir 2013 m. uždaryto tekstilės fabriko darbuotojais. Ji užfiksavo prisiminimus ir klausimus, kuriuos vėliau išsiuvinėjo ant dviejų lininių audeklų, susiūtų lotyniškosios (trikampės) burės forma.
Ši forma yra aiški užuomina apie portugalų karavelių bures, menanti prisiminimuose esančią laivybos idėją, istoriškai grąžinančią prie senųjų Portugalijos tautos ištakų. Be to, karavelė taip pat yra aliuzija į kolonializmą ir žmonių godumą, galintį sukelti krizę. Kūrinys kviečia permąstyti, kas yra tikra. Burės mums pateikia klausimą: Kur mes einame?
